Plastiko tarša tapo pasauliniu aplinkos iššūkiu. Deginimas ir šalinimas sąvartynuose sukelia antrinę taršą, o dėl mechaninio perdirbimo dažnai pablogėja medžiagos savybės ir sumažėja vertė. Pirolizė gali paversti plastiką didelės vertės cheminėmis medžiagomis, tačiau įprastiniai nuolatinio šildymo (CCH) procesai sunkiai kontroliuoja antrines reakcijas, todėl monomerų išeiga maža ir daug šalutinių produktų. Todėl labai svarbus mokslinis poreikis sukurti didelio-efektyvumo pirolizės technologijas, kurios gali tiksliai kontroliuoti reakcijos kelius ir pagerinti monomerų selektyvumą.
Kaip asmenys, galime prisidėti mažindami plastiko vartojimą, pakartotinai naudodami ir tinkamai perdirbdami, tačiau esminiam sprendimui reikia sisteminės pramonės pertvarkos ir stiprios pasaulinės politikos. Pats plastikas nėra „velnias“; tai puiki medžiaga. Problema slypi mūsų tiesiniame ekonomikos modelyje „naudoti-ir-disponuoti“ ir neefektyvioje valdymo sistemoje. Ateitis – kuriant žiedinę plastikų ekonomiką.
Namų tyrėjų komandos sukūrė mechanizmą, skirtą antrinėms polietileno pirolizės reakcijoms slopinti naudojant „greito šildymo{0}}greito aušinimo“ procesą. Šis mechanizmas visų pirma apima C-H jungties skilimo ir etileno kondensacijos slopinimą aušinimo fazės metu, taip žymiai padidinant etileno monomero išeigą (iki 12 kartų daugiau nei CCH), tuo pačiu sumažinant dervos ir anglies susidarymą bei gerinant dervos H/C santykį, siekiant pagerinti jo kokybę ir panaudojimo vertę. Plačiai paplitęs šios technologijos taikymas padės sumažinti plastiko taršą.
